Kraunasi ...
Vaikams, besiklausant pasakos ,, Coliukė‘‘ kilo klausimas: Kas yra rupūžė? Rupūžė tai varlė, bet ne varlė,ar jos skiriasi. Gal jos pusseserės? – paklausė vaikai. Pažiūrėję mokomuosius filmukus, ugdytiniai išsiaiškino, kad varlės ir rupūžės yra varliagyviai, tik kilę iš skirtingų šeimų. Jos labai panašios, tik varlių oda drėgna, lygi, o rupūžių oda sausa ir šiurkšti, jų kūną dengia karpos. Vienas berniukas nusprendė, kad rupūžės atrodo, kaip sirgdamos vėjaraupiais. Rupūžės neturi dantų, jos ropoja, mėgsta laiką leisti sausumoje, aktyvios naktį. Varlės turi dantis viršutiniame žandikaulyje, daugiau laiko praleidžia vandenyje, mėgsta šokinėti, aktyvios dieną.
Iš kur atsiranda varlės ir rupūžės? Vaikai sužinojo, kad varliagyviai dauginasi vandenyje, išsiaiškino žodžių kurkulas, buožgalvis prasmę, mokomųjų muliažų pagalba, dėliojo varliagyvių atsiradimo kelią, atliko eksperimentą ,,varlių kurkuliatorius‘.
Išgirdę, kad varliagyviai savo ilgai liežuviais gaudo vabzdžius ir jais maitinasi, vaikai nutarė sukonstruoti linksmąsias varlytes, kurios savo ilgais liežuvėliais sukvaksėtų visą varlių koncertą. Tam naudojo vienkartines lėkštes ir gimtadienio švilpukus.
O, kur dar varlyčių darymas iš antrinių medžiagų, lankstymas iš popieriaus! Vaikai su jomis žaidė žaidimus
,, Lėčiausia rupūžė‘‘, ,, Šokliausia varlytė‘‘, jas skaičiavo, spėliojo, kuri varlytė greičiausiai pasieks finišą.
Po STEAM pasakos ,, Coliukė‘‘ artėjanti vasara ir laikas, praleistas gamtoje, skatins vaikų norą labiau pažinti, tyrinėti gyvąją gamtą, o sutikti varliagyviai leis rimtai susimąstyti ir spėti, kas tai? Varlytė ar rupūžė?
Informaciją pateikė mokytoja Džiuljeta Jonauskienė.
