STEAM santrumpa žymi gamtos mokslų (angl. – Science), technologijų (angl. – Technology), inžinerijos (angl. Engineering), meno/dizaino (angl. – Art) ir matematikos (angl. – Mathematics) sritis.

STEAM, tai integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą, kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas, gamtos mokslų, technologijų, inžinierijos, menų ir matematikos kontekste.

STEAM grindžiamas patirtinio, eksperimentinio ir probleminio ugdymo koncepcija. Skatinamas aukštesnio lygmens žinojimo ugdymas, taikant įvairius ugdymo metodus: projektinis darbas, probleminis mokymas, eksperimentai ir kt. Vienas svarbiausių tikslų – skatinti vaikų norą tyrinėti ir augti pažinimo srityje,ugdyti jų kritinį mąstymą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tyrinėjimas bei eksperimentų atlikimas yra viena iš įdomiausių sričių.

STEAM mokymo esmė :

Supažindinti mažuosius su biologijos , matematikos, inžinierijos, technologijų pagrindais.Ir visa tai daryti per meno prizmę – kad nebūtų nuobodu, bet žaisminga ir įdomu!(1,5 – 6 metai)

Ugdyti kritinį mąstymą, norą tirti ir eksperimentuoti atliekant technologijų bei inžinerijos užduotis, tam pasitelkiant gamtos mokslus bei matematiką, galiausiai į visa tai įtraukiant dar ir meną – visa ko pagrindas.

Steam veiklos planas 2021 m.

Priešmokyklinės grupės vaikai vykdė projektą ,,Rūpesčiu ir meile išaugintas‘‘, kurio tikslas-supažindinti vaikus su augalų augimu, jų priežiūra; stebėti, suprasti, pažinti, rūpintis, kol jie užaugs. Vaikai ne tik sėjo įvairias sėklas, bet ir jas tyrinėjo, stebėjo per padidinimo stiklą, skaičiavo, piešė diagramas, atliko įvairius bandymus. Sužinojo, kaip veikiami šviesos, vandens ir šilumos išleidžia daigelius. Priešmokyklinukai  augalus prižiūrėjo atsakingai : siekė pažinti, sudaryti tinkamas sąlygas jiems augti. Dalyvavimas veikloje tobulino įvairius vaikų gebėjimus, mokė juos susitelkti bendrai veiklai. Augalams paaugus matavo ir fiksavo, kiek  paaugo. Vaikai susipažino su pasodintais augalais, sužinojo jų pavadinimus, rinko informaciją apie juos, tyrinėjo, kaip jie atrodo, kokie užauga, ragavo. Taip pat atliko tyrimą, kokių sąlygų reikia, kad sėkla sudygtų ir augalas užaugtų, padarė išvadas. Vėliau daigai buvo persodinti į lauko aikštelėje esantį darželį, kur ugdytiniai turės galimybę nuolat stebėti jų augimą, žydėjimą, lyginti su kitais augalais. Į projektą įsijungė ir grupės tėveliai. Kartu su savo vaikais prižiūrėjo savo indeliuose augančius augalus ir fiksavo jų augimo procesą.

Informaciją pateikė mokytoja Vida Gelžinienė

Atšilus orams ir skaisčiau ėmus šviesti saulutei priešmokyklinės (11) grupės vaikai su mokytojomis nusprendė papuošti grupę savo pasodintais ir išaugintais augalais.

Stebėti kaip iš mažų sėklų išauga  daigas  – labai svarbi patirtis vaikams. Augalų aug­in­i­mas ne tik mal­o­niai veikia, moko atsakomybės bei  skatina vaikus tyrinėti, patenk­inti smal­sumą ir mokytis.

Priešmokyklinukai  į vazonus sodino svogūnus, narcizus, sėjo kviečius, aikštelėje  lysves apsodino vaistažolėmis ir daugiamečiais svogūnais. Pasitelkę visus savo pojūčius – lytėjimą, uoslę, stebėjimą, skonį, juos tyrinėjo, ragavo. Visa tai skatino smalsumą, norą aiškintis ir samprotauti apie tai, ką jie pastebėjo. Ugdytiniai  grupavo, tapatino įvairius augalus, matavo, skaičiavo, lygino jų savybes.

Ypač daug emocijų sukėlė pupa ir žirnis pasodinti plastikiniuose maišeliuose.  Juos pasodinus ir palaisčius  užspaudėme plastikinio maišelio viršų ir priklijavome prie lango, kad gautų daug šviesos ir šilumos. Vaikai nuolat tikrino, ar nepamatys pasirodžiusių šaknelių, o po to daigelių. Savo pastebėjimus žymėjo stebėjimų lape.Priešmokyklinukai  matavo, lygino augalų  ir pupelės su žirniu aukštį, aiškinosi ko reikia, kad augalas augtų.  Savo žiedais vaikus pradžiugino narcizai, žirnis ir pupa. Savo aukščiu visus pralenkė pupa, kuri užaugo net iki 54 cm pasodinta į mažą maišelį žemės.

Sodindami ir augindami augalus  vaikai įgijo praktinės patirties apie augalų auginimą ir  jų priežiūrą,  praturtino žinias apie artimiausioje aplinkoje esančius augalus, jų naudą žmogui,  ugdyti meilę, atsakomybę gamtai ir aplinkai.

informacija:priešmokyklinių  grupių  mokytojų:  Astos Žukauskienės ir Irenos Ruibienės

Senovėje žmonės patys gamindavo instrumentus, tad ir mes nutarėme patys pasigaminti savo barškučius, būgnelius ir  juos papuošti. Iš skirtingų  žaliavų (kartono tūtelės, jogurto indeliai, plastikas, lininiai siūlai), vaikai su meninio ugdymo mokytoja ir grupės mokytoja gamino nemelodinius instrumentus, išbandė jų skambesį, sužinojo kuo jie skiriasi, kai į instrumentą pripilta smulkių kruopų ir kaip garsas keičiasi pripylus stambesnių. Kiekvienas barškutis, būgnelis  suskambo savitai. Padarėme išvadą, kad skleidžiamas garsas priklausė nuo to, iš kokios medžiagos buvo pagamintas instrumentas, bei kas įdėta į jo vidų. Ne tik sužinojome, kokie būna instrumentai, bet ir praktiškai išsiaiškinome garso skambesį. Instrumentus naudojome ritmo supratimui, įsisavinimui, klausos lavinimui. Savo gamintais instrumentais pritarėme  polkai.

Informaciją pateikė meninio ugdymo mokytoja  Diana Varapnickienė ir  mokytoja Ina Ramanauskienė

8 gr. vaikai namuose pasisodino gėlių svogūnėlius ir atsinešė  į grupę –  kartu bus smagiau prižiūrėti gėles ir stebėti kaip iš svogūnėlių dygsta žali lapeliai. Netrukus visa palangė ,,sužaliavo‘‘  – tikra žalioji palangė!  Pirmieji savo žiedus parodė narcizai. Ugdytiniai  džiaugėsi geltonais žiedais, laibu koteliu, žaliais lapais, matavo, kuri gėlė aukštesnė, žemesnė, vienodos. Kai narcizai nužydėjo, visu gražumu pražydo kalijos – violetinės, rožinės. Vaikai  stebėdami  kalijas,padarė išvadą, kad  žiedo forma  panaši į apverstą varpelį, smėlio piltuvėlį.

Kaip iš paprasto svogūnėlio gali išaugti gėlė? Apžiūrėję svogūnėlio šaknis, ugdytiniai  išsiaiškino, kad plonos šaknelės įsikabina tvirtai į žemę, laiko augalą ir jį maitina. Jei mažų augaliukų šaknelės plonos, tai medžių turėtų būti labai storos, nes medį išlaikyti reikia daug jėgų… Prasidėjo šaknų, šaknelių ieškojimas lauke. Vaikai tyrinėjo visus medžius, augalus augančius darželio teritorijoje, stebėjo, kaip sodinami medžiai, grožėjosi gėlių žiedais, prižiūrėjo gėles augančias grupės aikštelėje. Tyrinėdami  medžius jie sužinojo, kad medį sudaro šaknys, kamienas ir vainikas. Atradę sudžiūvusią medžio šaknį, nusprendė išsivirti šaknų sriubos – buvo tikras atradimas, kad sriuba galima išvirti ir tokią…

Paslaptingas ir įdomus augalų pasaulis! Jis suteikia galimybę vaikams atrasti, tyrinėti, pažinti supančią aplinką, džiaugtis gamtos dovanomis ir patiems pasijusti tikrais gamtos vaikais.

Informciją pateikė mokytojos Džiuljeta Jonauskienė, Danutė Pukinskienė

Kartonas minkštas ar kietas? Storas ar plonas?  Šiurkštus ar švelnus? Kur jį galima panaudoti?  Šitie ir dar daugiau klausimų kilo 8 grupės vaikams stebint mokytoją, kuri iš kartoninių dėžių kirpo įvairių dydžių geometrines  formas. Todėl mokytoja Džiuljeta jiems pateikė inžinerinį iššūkį –  sugalvoti ką būtų galima sukonstruoti iš kartono.Vaikai bandė pasidaryti nuotraukų  rėmelį , sukonstruoti namą viščiukams. Po visų konstravimo  ugdytiniai nusprendė, kad  iš kartoninių kiaušinio formų  sukonstruoti ilgą kirminą. Kaip tarė, taip padarė: skaičiuodami formas, jas jungė tarpusavyje  ir gavosi labai ilgas kirminas! Liko tik  jį išmatuoti metru, margučiais,  palyginti su gyvatėle,  išsiaiškinti kuris ilgesnis – vaikas ar kirminas, o gal grupės vaikų traukinukas pats ilgiausias?  Kilo klausimų, kuo skiriasi gyvatė nuo kirmino, tad pažiūrėjome mokomuosius filmukus, juos aptarėme ir nusprendėme atšilus orams darželio kieme paieškoti mažųjų gyventojų.

Informaciją pateikė mokytoja Džiuljeta Jonauskienė

,,Atvažiavo saulė – saulė karalienė aukso raktais, raktužėliais atrakino žemę…‘‘

Kaip pažadinti Saulę, kad greičiau sušildytų žemę ir prikeltų augalus, paukštelius ir visa kas gyva? – vaikai atrado įvairių kūrybiškų sprendimų: kadangi ji yra  geltona, tai gal padaryti geltonų saulyčių fontaną?  Gal saulytes iš žėlė? Gal reikia viską dažyti geltonai ? O gal iškirpti geltonas saulytes?  Gal saulytė gyvena kiaušinyje? Viską išbandę vaikai išmąstė, kad saulytė matė, kaip jie stengėsi ją žadinti ir vis dažniau pradėjo šildyti žemę, o saulytės geltona spalva yra labai linksma, laiminga ir išdykusi…

Iš Steam veiklos ,, Žadinu saulytę‘‘  ,, išsirutuliojo‘‘ kitos Steam veiklos.

STEAM ,, Išdykėlės saulytės‘‘ –  Kokia išdykusi ta geltona saulytės spalva! Ją sumaišius su raudona bus oranžinė, o jei susidraugaus su mėlyna – žalia, o jei su žalia, išeis jau mėlyna, geltona su ruda ir štai – gelsvai ruda! O, kaip ji moka keliauti iš puodelio į puodelį … Smagumėlis buvo stebėti!

STEAM ,, Saulyčių fontanas‘‘ – Kokie vaisiai panašūs į saulę? Geltoni – bananai, mandarinai, melionai, apelsinai tarp jų ir citrina! Soda, actas ir vanduo tikri pagalbininkai kuriant įspūdingą saulyčių  fontaną! Vaikams smagu buvo stebėti, kaip citrinos ,, spjaudosi‘‘ smagiais, šnypščiančiais ir geltonais purslais ir tarsi ,, kviečia‘‘ saulę vis labiau šviesti ir šildyti žemelę…

STEAM ,,Saulyčių žėlė‘‘ – Galima sušaldyti vandenį į ledą, kai jis šaldymo kameroje, bet parnešus jį į kambarį, jis ištirpsta… Kaip dar galėtume sustandinti vandenį neįdėję jo į kamerą ir kad jis kambario temperatūroje neištirptų? Ir kad būtų geltonas, kaip saulė? Persikų ir citrinų skonio  žėlė atėjo vaikams į pagalbą… Vaikai maišė, pilstė, laikė per naktį žėlė grupėje, o ryte tikrino, ar tikrai ji sustingo. Visi sužinojo, kad žėlė gali sustingti ir nelaikoma šaldytuve, nors jei būtų buvusi per naktį šaltai, būtų dar labiau sustingusi. Smagu buvo stebėti, kokie susikaupę vaikai dėliojo saulytes iš žėlė! Buvo tikras skanumėlis jas ragauti ir lyginti skonius… Kuri žėlė skanesnė? Persikų ar citrinos?

STEM ,,Saulyčių gėlytės‘‘- Geltona saulytė turi žemėje drauges – geltonas gėlytes, o jose pasislėpę skaičiai nuo vieno iki dešimties… Tikras smagumėlis atrasti juos besiskleidžiančiose  geltonose gėlytėse. Vaikai įtvirtino žinias apie skaičius, skaičiavo iki dešimties.

STEAM ,,Saulytė kiaušinyje‘‘ –  Ar kiaušinis gali šokinėti? Taip, jei yra laikomas parą acte, nes tada jo lukštas pasidaro, kaip guminis. Vaikai eksperimentuodami  įsitikino, kad tokį lukštą lengva pradurti, o ištekėjęs kiaušinio trynys priminė, kad saulytę galima žadinti ir taip, –  juk kiaušinyje yra gyvybė, iš kiaušinio išsirita geltonas viščiukas, tikriausiai jis irgi garsiai cypsėdamas stengiasi pažadinti geltonąją saulytę…

Informaciją pateikė mokytoja Džiuljeta Jonauskienė

10 grupės vaikai ir mokytoja Ina sugalvojo sukurti Draugystės mandalą iš  panaudotų politeleno maišelių. Jiems į pagalbą atskubėjo  tėveliai, kurie pristatė naudotus maišelius. Juos  sukarpius, vaikai   pasigamino daug įvairiaspalvių kaspinėlių, kuriuos  suskaičiavo ir  surūšiavo. Kuriant mandalą reikėjo nuolat skaičiuoti kiek ir kokios spalvos  kaspinėlius reikia dėlioti. Ugdytiniai net sugalvojo skirtingus matavimo būdus, kuriuos išbandė patys. Savo kūrybinės kelionės metu vaikai lavino savo matematinius gebėjimus, smulkiąją motoriką, išmoko dirbti komandoje.

10 grupės  sukurta Draugystės mandala tapo vaikų bendradarbiavimo ir vienovės simboliu.

Informaciją pateikė mokytoja Ina Ramanauskienė

Vanduo labai svarbus žmonėms ir gamtai. Vanduo taip pat tinka eksperimentams. Orams atšilus, vaikai į savo gertuves pilasi vandenį ir nešasi į lauką . Gertuvės skirtingo dydžio, spalvų – tai ir vanduo ten įpiltas atrodo skirtingai. Nusprendėme daugiau padaryti bandymų ir eksperimentų su vandeniu,  palyginti jį su kitomis medžiagomis. 11 grupės priešmokyklinukų ir mokytojų vandens ir oro eksperimentai ir bandymai : „Oro ir vandens pripildyti balionai“, „ Vanduo neturi formos ir spalvos“, „ Tornadas stiklainyje“, „ Pakeltas kamuoliukas“, „Vaivorykštė“, „ Skysčių tekėjimo greitis“, „ Jūra ir žuvys“. Siuntėme per rankas oro ir vandens pripildytus balionus – lyginome jų dydį ir svorį. Vienodą vandens kiekį iš 3 puodelių pylėme į skirtingų formų indus – kolbą, dubenėlį ir kvadrato formos indą – nutarėme, kad vanduo pats neturi formos, prisitaiko prie indo ir yra bespalvis. Gamtoje tikrų tornadų ugdytiniai nėra matę, bet per kompiuterį pažiūrėjome vaizdus kitose šalyse susidariusių stiprių vėjų ir oro stulpų. Pabandėme grupėje pasidaryti tornadą stiklainyje – pripylėme vandens 2/3 indo, vieną šaukštelį indų ploviklio ir vieną šaukštelį acto. Stipriai sukant stiklainį ratu , susidaro sūkurys. Vaikams puikiai pavyko. Bandėme stiklainyje įsukti teniso kamuoliuką ir perkelti iš vienos vietos į kitą. Sukti reikia tiksliais judesiais, kad kamuoliukas laikytųsi prie stiklainio sienelių. Vaivorykštė gamtoje susidaro vandens lašiukams atsispindint saulėje. Aptarėme kiek spalvų turi vaivorykštė. Popierinio rankšluosčio juostelės abiejuose galuose flomasteriais nuspalvinome vaivorykštės spalvų kvadratėlius ir įmerkėme į vandens puodelius. Vanduo popieriniu rankšluosčiu sunkėsi ir spalvos liejosi ir susijungė. Išbandėme koks skysčių tekėjimo greitį šiaudeliu lašinant pipetėmis vandenį, aliejų ir cukraus sirupą. Gavome išvadą, kad vanduo greičiausiai pasiekė lėkštutėje esančią servetėlę, nes jis skystas; aliejus tirštas ir teka lėčiau už vandenį; cukraus sirupas klampus ir kimba prie šiaudelio šonų, tai teka lėčiausiai. Ant šlapio lapo išliejome mėlynas ( šaltas ) spalvas, pavaizdavome bangas ir leidome lapams išdžiūti. Vėliau ėmėme po tris geometrines formas ( trikampį, ovalą ir apskritimą) ir skirtingų paviršių (švelnaus aksomo, gofruoto popieriaus, lininio audinio), priklijavome, pripiešėme trūkstamas detales, kad gautųsi žuvys. Vaikai lietė pirštais paviršius, įvardijo kokie jie. Priėmę šį Steam iššūkį priešmokyklinukai įgavo žinių apie vandenį. Veikla  sužadino vaikų norą tyrinėti, aiškintis, daryti išvadas

Informaciją pateikė mokytojos  Irena Ruibienė ir Asta Žukauskienė