STEAM santrumpa žymi gamtos mokslų (angl. – Science), technologijų (angl. – Technology), inžinerijos (angl. Engineering), meno/dizaino (angl. – Art) ir matematikos (angl. – Mathematics) sritis.

STEAM, tai integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą, kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas, gamtos mokslų, technologijų, inžinierijos, menų ir matematikos kontekste.

STEAM grindžiamas patirtinio, eksperimentinio ir probleminio ugdymo koncepcija. Skatinamas aukštesnio lygmens žinojimo ugdymas, taikant įvairius ugdymo metodus: projektinis darbas, probleminis mokymas, eksperimentai ir kt. Vienas svarbiausių tikslų – skatinti vaikų norą tyrinėti ir augti pažinimo srityje,ugdyti jų kritinį mąstymą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tyrinėjimas bei eksperimentų atlikimas yra viena iš įdomiausių sričių.

STEAM mokymo esmė :

Supažindinti mažuosius su biologijos , matematikos, inžinierijos, technologijų pagrindais.Ir visa tai daryti per meno prizmę – kad nebūtų nuobodu, bet žaisminga ir įdomu!(1,5 – 6 metai)

Ugdyti kritinį mąstymą, norą tirti ir eksperimentuoti atliekant technologijų bei inžinerijos užduotis, tam pasitelkiant gamtos mokslus bei matematiką, galiausiai į visa tai įtraukiant dar ir meną – visa ko pagrindas.

Steam veiklos planas 2021 m.

Vaikai nuo mažens jau yra kūrėjai, tik reikia jiems sudaryti sąlygas, suteikti priemonių, sudominti. Mūsų tikslas – ruošti juos ateičiai. Ugdydami vaikų pagrindines kompetencijas, nepamirštame , kad vaikams reikalingas ir kompiuterinis raštingumas. Dalyvavome užsiėmime su „Robotikos akademija“, kuri yra nerfomaliojo technologinio ugdymo vaikams organizacija. Svarbu, kad vaikas gautų žinių, reikalingų jo kaip augančio asmenybės formavimuisi, kaip būsimam mokiniui ir kuriame pats gali sukurti ką nors, kas suteikia pasitenkinimą. 11 grupės vaikai žiūrėjo skaidres ir prisiminė saugaus eismo taisykles, papasakojo kaip jie atkeliauja į darželį, ar gatvėse visada yra saugu, dėl ko įvyksta dažniausiai avarijos. Ieškojo paveikslėliuose, kokie daiktai atitinka geometrines figūras, jas skaičiavo , vardijo kokių jos spalvų. Komandose po du vaikus, pasižiūrėdami į schemas kompiuteriuose, iš lego kaladėlių kūrė robotą „Judančią ranką“. Šitaip į mokomąjį dalyką pažvelgiama iš papildomos – praktinės perspektyvos.

Dalyvaudami  „Robotikos akademijos“ užsiėmime mažieji išradėjai turėjo galimybę, pamatyti įdomiąją ir praktinę mokslo pusę.

Informacija: mokytojų Irena Ruibienė, Asta Žukauskienė

Mokymai „STEAM pasakose. Nuo idėjos iki įgyvendinimo“, kurie vyko Šiaulių miesto Švietimo Centre, paskatino mokytoją Reda Zibertienę  pabandyti Steam veiklas derinti su pasakų perteikimu vaikams. 8gr. ugdytiniai su išmaniuoju telefonu skanavo QR kodus, apžiūrėjo paveikslėlius ir bandė atspėti, kokios pasakos šie veikėjai. Po kodais slėpėsi pasakos “Vilkas ir septyni ožiukai” personažai. Pasiklausę pasakos, jie   iš veltinio medžiagos ir juostelių pasigamino krepšelį. O paskui spėjo, skaičiavo, kiek obuolių gali tilpti krepšelyje. Galiausiai spėjimą patikrino ir nustatė, kas buvo arčiausiai tiesos.

Bediskutuojant apie pasaką  iškilo klausimas – o kokie vilko dantys? Reikiamos informacijos vaikai susirado  internete, kad vilko dantys masyvūs ir stiprūs,iltys – ilgos. O tada pasipylė klausimų lavina, o kokie dantys kiškio, banginio, lapės, krokodilo… Sužinoję, kokius dantis turi  plėšrūnai, ikimokyklinukai   pasidarė iš panaudoto jogurto indelio gyvūnų dantis  ir mėgdžiojo gyvūnus.

Idėja integruoti STEAM veiklas į pasakų sekimą buvo įgyvendinta sėkmingai. Ikimokyklinukai lavino matematinius, informacinių technologijų įgūdžius, patyrė daug teigiamų emocinių reakcijų: susidomėjimo, nuostabos, žingeidumo.

Informacija mokytojos Redos Zibertienės

Priešmokyklinės grupės vaikai spaudė  obuolių, mėlynojo kopūsto ir burokėlių sultis. Jie  lygino  spalvas, ragavo sultis, stebėjosi, kaip greitai burokėlių ir kopūsto sultys nudažo lūpas. Norėdami sužinoti kaip  mėlynojo kopūsto sultys pakeičia   įvairių tirpalų spalvą, atlikome eksperimentą: į tris stiklines įpylėme šilto vandens. Į pirmą stiklinę įdėjome druskos, išmaišėme ir gavome neutralųjį tirpalą. Į antrą stiklinę įpylėme acto, išmaišėme ir gavome rūgštųjį tirpalą. Į trečią stiklinę įdėjome  sodos, išmaišėme ir gavome šarminį tirpalą. Stiklinėse tirpalai nesiskyrė, atrodė vienodai. Koks yra tirpalas-rūgštusis, šarminis ar neutralusis-mokslininkai nustato indikatoriumi. Ši medžiaga tirpaluose pakeičia savo spalvą. O mes kaip indikatorių  naudojome mėlynojo kopūsto sultis. Į visas stiklines lašinome po 10 lašų mėlynojo kopūsto sulčių. Visose stiklinėse pasikeitė spalva. Neutralusis tirpalas nusidažė violetine spalva, šarminis tirpalas nusidažė mėlynai,   rūgštusis tirpalas nusidažė raudonai. Sumaišius rūgštųjį tirpalą su šarminiu gausiai burbuliavo ir putojo. Sužinojome, kad mėlynasis kopūstas turi pigmento molekulę, kuri vadinama antocianinu ir įvairiuose tirpaluose keičia spalvą. Viską tą patį padarėme ir su burokėlių sultimis, tačiau dideliam mūsų nustebimui, nei viename tirpale spalva nepasikeitė. Vadinasi burokėlių sultys negali būti naudojamos kaip indikatorius. Pasidžiaugę spalvas pakeitusiais tirpalais, lašinome įvairias sultis ant balto popieriaus lapo ir stebėjome, kaip spalvos susilieja ir  kokie nuostabūs ornamentai gaunasi.

Informaciją pateikė: mokytojos  Asta Žukauskienė, Irena Ruibienė

8gr. grupės vaikams visą savaitę bestebint orus, kilo klausimų, iš kur atsiranda debesys  ir  lietus, ar turi debesėliai vardus. Norėdami tai išsiaiškinti jie  atliko  eksperimentą.Debesų ir lietaus eksperimentui panaudojo karštą vandenį uždengę  lėkštute su ledukais, susidarė garų kondensatas,o palikus ilgiau pradėjo ir lyti. Kiek buvo emocijų kai vaikai pamatė pirmą lašelį, antrą, trečią…

Po eksperimento ugdytiniai  žiūrėjo į debesis ir matė kamuoliuką, balioną, akmenukus, meškutį. Ar  debesėlių vardai ir yra Meškutis, Kamuoliukas ? Informacijos mažieji tyrinėtojai su mokytoja  susirado internete – sužinojo, kad  yra trys pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys  debesų tipai, kuriuos mato danguje tai : plunksniniai, kamuoliniai ir sluoksniniai.  Vaikai pabandė sukurti  savo debesėlius iš vatos,taip pat  išsiaiškino, kad   plunksniniai debesys yra aukšti, ploni, juos matome, kai yra gražus oras. Kamuoliniai debesys  – pūkuoti, gražūs, kai šviečia saulė.O sluoksniniai debesys stori, dengia dangų  tai paprastai reiškia, kad ateina blogas oras – lietus. Atliktos veiklos padėjo vaikams suprasti, kad  debesų stebėjimas  gali padėti nustatyti, koks bus oras.

Informacija mokytojos Redos Zibertienės

Ruduo tinkamiausias metas pasidžiaugti, pastebėti bei pasimėgauti pačiomis gražiausiomis rudeninės gamtos spalvomis, todėl su vaikais išsiruošėme į ,,spalvų medžioklę‘‘. Ieškojome gamtoje spalvų, kurios atitiktų turimus spalvų pavyzdžius. Kai kuriuos atspalvius vaikai rado greitai, o keletą spalvų ieškoti sekėsi sunkiau. Su vaikais pasikartojome, kurios spalvos yra šiltos, kurios šaltos. Ši STEAM veikla skatino vaikus aktyviai veikti, pažinti, atrasti, pajusti, judėti, bendradarbiauti siekiant bendro tikslo.

Informaciją pateikė mokytoja Vida Gelžinienė

Priešmokyklinės grupės vaikai vykdė projektą ,,Rūpesčiu ir meile išaugintas‘‘, kurio tikslas-supažindinti vaikus su augalų augimu, jų priežiūra; stebėti, suprasti, pažinti, rūpintis, kol jie užaugs. Vaikai ne tik sėjo įvairias sėklas, bet ir jas tyrinėjo, stebėjo per padidinimo stiklą, skaičiavo, piešė diagramas, atliko įvairius bandymus. Sužinojo, kaip veikiami šviesos, vandens ir šilumos išleidžia daigelius. Priešmokyklinukai  augalus prižiūrėjo atsakingai : siekė pažinti, sudaryti tinkamas sąlygas jiems augti. Dalyvavimas veikloje tobulino įvairius vaikų gebėjimus, mokė juos susitelkti bendrai veiklai. Augalams paaugus matavo ir fiksavo, kiek  paaugo. Vaikai susipažino su pasodintais augalais, sužinojo jų pavadinimus, rinko informaciją apie juos, tyrinėjo, kaip jie atrodo, kokie užauga, ragavo. Taip pat atliko tyrimą, kokių sąlygų reikia, kad sėkla sudygtų ir augalas užaugtų, padarė išvadas. Vėliau daigai buvo persodinti į lauko aikštelėje esantį darželį, kur ugdytiniai turės galimybę nuolat stebėti jų augimą, žydėjimą, lyginti su kitais augalais. Į projektą įsijungė ir grupės tėveliai. Kartu su savo vaikais prižiūrėjo savo indeliuose augančius augalus ir fiksavo jų augimo procesą.

Informaciją pateikė mokytoja Vida Gelžinienė

Atšilus orams ir skaisčiau ėmus šviesti saulutei priešmokyklinės (11) grupės vaikai su mokytojomis nusprendė papuošti grupę savo pasodintais ir išaugintais augalais.

Stebėti kaip iš mažų sėklų išauga  daigas  – labai svarbi patirtis vaikams. Augalų aug­in­i­mas ne tik mal­o­niai veikia, moko atsakomybės bei  skatina vaikus tyrinėti, patenk­inti smal­sumą ir mokytis.

Priešmokyklinukai  į vazonus sodino svogūnus, narcizus, sėjo kviečius, aikštelėje  lysves apsodino vaistažolėmis ir daugiamečiais svogūnais. Pasitelkę visus savo pojūčius – lytėjimą, uoslę, stebėjimą, skonį, juos tyrinėjo, ragavo. Visa tai skatino smalsumą, norą aiškintis ir samprotauti apie tai, ką jie pastebėjo. Ugdytiniai  grupavo, tapatino įvairius augalus, matavo, skaičiavo, lygino jų savybes.

Ypač daug emocijų sukėlė pupa ir žirnis pasodinti plastikiniuose maišeliuose.  Juos pasodinus ir palaisčius  užspaudėme plastikinio maišelio viršų ir priklijavome prie lango, kad gautų daug šviesos ir šilumos. Vaikai nuolat tikrino, ar nepamatys pasirodžiusių šaknelių, o po to daigelių. Savo pastebėjimus žymėjo stebėjimų lape.Priešmokyklinukai  matavo, lygino augalų  ir pupelės su žirniu aukštį, aiškinosi ko reikia, kad augalas augtų.  Savo žiedais vaikus pradžiugino narcizai, žirnis ir pupa. Savo aukščiu visus pralenkė pupa, kuri užaugo net iki 54 cm pasodinta į mažą maišelį žemės.

Sodindami ir augindami augalus  vaikai įgijo praktinės patirties apie augalų auginimą ir  jų priežiūrą,  praturtino žinias apie artimiausioje aplinkoje esančius augalus, jų naudą žmogui,  ugdyti meilę, atsakomybę gamtai ir aplinkai.

Informacija:priešmokyklinių  grupių  mokytojų:  Astos Žukauskienės ir Irenos Ruibienės

Senovėje žmonės patys gamindavo instrumentus, tad ir mes nutarėme patys pasigaminti savo barškučius, būgnelius ir  juos papuošti. Iš skirtingų  žaliavų (kartono tūtelės, jogurto indeliai, plastikas, lininiai siūlai), vaikai su meninio ugdymo mokytoja ir grupės mokytoja gamino nemelodinius instrumentus, išbandė jų skambesį, sužinojo kuo jie skiriasi, kai į instrumentą pripilta smulkių kruopų ir kaip garsas keičiasi pripylus stambesnių. Kiekvienas barškutis, būgnelis  suskambo savitai. Padarėme išvadą, kad skleidžiamas garsas priklausė nuo to, iš kokios medžiagos buvo pagamintas instrumentas, bei kas įdėta į jo vidų. Ne tik sužinojome, kokie būna instrumentai, bet ir praktiškai išsiaiškinome garso skambesį. Instrumentus naudojome ritmo supratimui, įsisavinimui, klausos lavinimui. Savo gamintais instrumentais pritarėme  polkai.

Informaciją pateikė meninio ugdymo mokytoja  Diana Varapnickienė ir  mokytoja Ina Ramanauskienė