Valdorfo pedagogikos esmė – ugdymo turinys pasuktas veidu į vaiką
Ši vaikų ugdymo sistema buvo sukurta 1918 m. Vokietijoje. Jos pradininkas – Rudolfas Šteineris (1861-1925). R. Steineris kėlė savarankiško veiklaus vaiko idealą. R. Steinerio darželiui būdingos žmoniškosios vertybės, padedančios vaikui skleisti savąjį “Aš”, siekti gėrio ir grožio. Ugdymo turinys subtiliai suderintas su vaiko dvasinės raidos dėsniais, padeda vaikui lengviau suvokti save ir išgyventi tam tikrais amžiaus tarpsniais kylančias krizes. Ugdymas padeda atsiskleisti ir vystytis vaiko protui, jausmams, valiai.

Valdorfo pedagogikoje:

– Ugdyti – tai lydėti Vaiką jo paties keliu pas patį save.
– Ugdyti – tai padėti skleistis ir vystytis paties Vaiko potencialui.
– Ugdyti – tai išmokyti vaikus būti laisvais, kad jų žvilgsnis į pasaulį būtų kupinas kūrybiškumo.
– Ugdyti – tai gyventi meilėje kartu su vaikais ir savo pavyzdžiu mokyti juos tų savybių, kurios jiems bus reikalingos visą gyvenimą.

Ritmas ir pasikartojimai – harmonijos šaltinis

Valdorfo grupėse veikla organizuojama laikantis “įkvėpimo” ir “iškvėpimo” ritmo. (galima pažiūrėti čia). Ritmas sukuriamas kaitaliojant bendrus grupinius užsiėmimus, reikalaujančius koncentracijos, su laisva veikla, kurios metu daugiau ar mažiau vaikai žaidžia savarankiškai. Dienos, savaitės, metų ritmas ir kasdieniai pasikartojimai leidžia vaikui jaustis saugiai ir tvirtai.

Metų rato šventės

Vaikai ir suaugusieji gyvendami nuo šventės iki šventės turi galimybę išgyventi švenčių „potvynius“ ir atoslūgius“. Metų šventės padeda vaikams išgyventi, įsilieti į metų laikų kaitą, o be to kiekvienas ritmas padeda vaikui taupyti jėgas. Valdorfo grupių Metų šventės: Mykolo šventė, Žibintų šventė, Advento sodelis, Kalėdų vaidinimas, Užgavėnės, Velykos, Sekminės, Joninės ir Derliaus šventė. Dar labai svarbi Valdorfo grupėse Gimtadienio šventė.
Žaidimas – savarankiška, kylanti iš vaiko vidaus, motyvuota, dvasiškiausia ir tyriausia vaiko veikla
Praktinė veikla duoda daugybe impulsų aktyviam ir kūrybiškam laisvam žaidimui, o grupių aplinka ir laikas, kuris skiriamas šiems žaidimams, leidžia juos realizuoti. Žaidimų esmė ir auklėjamasis poveikis slypi laisvėje: mes neprimetame vaikui savo taisyklių, nevadovaujame, jis pasirenka pats. Ką jis tada veikia? Savarankiškai veikdamas vaikas išbando savo jėgas; veikia vedinas norų, todėl jo valia yra aktyvi. Veikdamas savo valia, vaikas mokosi gyventi, auklėjasi. Žaisdamas jis auklėjasi kitaip, negu kurios nors asmenybės ar pedagoginio principo veikiamas. Todėl į vaiko žaidimą reikia kuo mažiau kištis. Kuo mažiau jo žaidime protu suvoktų dalykų ir kuo daugiau to, kas nusižiūrėta gyvenime, tuo geresnis žaidimas. Lengva ir laisva būsena, jaukumas, puiki nuotaika – labai reikalingos sąlygos žaisti.

Praktinė veikla duoda daugybe impulsų aktyviam ir kūrybiškam laisvam žaidimui, o grupių aplinka ir laikas, kuris skiriamas šiems žaidimams, leidžia juos realizuoti. Žaidimų esmė ir auklėjamasis poveikis slypi laisvėje: mes neprimetame vaikui savo taisyklių, nevadovaujame, jis pasirenka pats. Ką jis tada veikia? Savarankiškai veikdamas vaikas išbando savo jėgas; veikia vedinas norų, todėl jo valia yra aktyvi. Veikdamas savo valia, vaikas mokosi gyventi, auklėjasi. Žaisdamas jis auklėjasi kitaip, negu kurios nors asmenybės ar pedagoginio principo veikiamas. Todėl į vaiko žaidimą reikia kuo mažiau kištis. Kuo mažiau jo žaidime protu suvoktų dalykų ir kuo daugiau to, kas nusižiūrėta gyvenime, tuo geresnis žaidimas. Lengva ir laisva būsena, jaukumas, puiki nuotaika – labai reikalingos sąlygos žaisti.

Glaudus ryšys su gamta

Vaikas turėtų matyti ne padriką pasaulio vaizdą, bet suvokti jo visumą. Per patirtį ir veiklą vaikai daug sužino ir išmoksta.

Valdorfo pedagogika – praktinės veiklos pedagogika

Vaikai kartu su suaugusiais daro darbus, kuria iš įvairių natūralių (gamtinių) medžiagų: velia vilną, dirba su medžiu, siuvinėja, lipdo iš molio ir t. t. Su vašku ir vilna dažniausiai dirbama šaltuoju metų laiku, nes jie sušildo. Pavasarį, pagal liaudies tradicijas, tinka gamtos prabudimą simbolizuojantys darbai: pynimas, audimas, kiaušinių marginimas. Piešiant naudojamas visiškai baltas popierius, vengiama rėksmingų spalvų. Per tai vaikai supranta, pažįsta pasaulį.