Kraunasi ...
Vienos savaitės tema buvo „Mano svajonių automobilis“. Su vaikais aptarėme ir aiškinomės, kokie yra automobiliai, kam skirti, kokie jų pavadinimai, kas būtinai turi būti mašinoje, kokios detalės yra būtinos. Ugdytiniai teigė, kad automobiliui svarbiausia – ratai, vairas, lempos ir variklis.
Vienas ugdytinis pasakojo, kad jo tėtis vairuoja didelę gaisrininkų mašiną, kuri skleidžia sirenas. Aiškinomės, kokios dar mašinos turi sirenas. Mažieji nesunkiai įvardino, kokios profesijos žmonės vairuoja šias mašinas: policininkai ir greitosios pagalbos vairuotojai. Ugdytinių klausėme: ar įmanoma sukonstruoti savo svajonių automobilį? Kaip tai galime padaryti? Iš kokių medžiagų galime juos kurti? Ar jie galės važiuoti? Su vaikais nutarėme, kad automobilius kursime iš antrinių žaliavų: didelių kartono dėžių, lempos bus iš tualetinio popieriaus ritinėlių, ratai iš popierinių lėkščių, o mašinos kėbulą dekoruosime trispalvės vėliavos spalvomis. Vaikai mašinos rėmą spalvotu popieriumi apklijavo sausais klijais, o ratai ir lempos su šiais klijais nelipo. Reikėjo išspręsti šią problemą, nutarėme pedagogams padedant klijuoti ,,karštais“ klijais. Kai automobilis buvo suklijuotas, vaikams kilo klausimų, ar šis automobilis gali judėti? Ne, – sakė vaikai, nes ratai priklijuoti ir neturi variklio. Tačiau pradėjus žaisti, vaikai suprato, kad automobilis važiuoja, jeigu jį neša patys vaikai, o kad būtų patogiau jį laikyti ir vairuoti, pririšome juostas, kurių pagalba mašina stabiliai laikėsi ant vaiko petukų. Visą automobilių kūrimo procesą vaikams kilo daug klausimų, stiprių emocijų, bet kartu ieškojome išeičių ir jas radome.
Informaciją pateikė mokytoja Jolanta Prialgauskienė
