Kraunasi ...
Vaikams patinka edukacinės bitutės-robotukai ir jie mėgsta su jomis žaisti, tačiau ši veikla nėra vien tik žaidimas. Ugdytiniai žaisdami mokosi programuoti, logiškai mąstyti, nustatyti ir apskaičiuoti bitutės judėjimo trajektoriją. Keliaujant kartu su bitutėmis jie mokosi skaičiuoti, pažinti raides, spalvas, ugdosi bendradarbiavimo įgūdžius, pažintinius gebėjimus. Skatindami vaikų susidomėjimą, bitutes įtraukėme į ugdymo procesą, pagaminome naujų kilimėlių bitutėms-robotukams.
Su savo sukurtais kilimėliais dalyvavome edukacinių bitučių “Bee-Bot” robotukų konkurse Velykine tematika. Veiklų metu priešmokyklinukai mokosi ne tik programavimo, naujų komandų, sekų ir alternatyvių sprendimo būdų, bet ir susipažįsta su tradicinėmis kiaušinių marginimo spalvomis, raštais. Žaisdami mokosi skaičiuoti, įtvirtina judėjimo krypčių-pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn sąvokas.
Informaciją pateikė mokytoja Vida Gelžinienė
Mažeikių l-d „Pasaka“ 6 ir 9 grupės vaikai ir ikimokyklinio ugdymo mokytojos Reda Zibertienė, Aurelija Monkevičienė ir Rima Rimienė atsiliepė į Šiaulių l-d „Dainelė“ kvietimą dalyvauti respublikiniame ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų, tėvų ir pedagogų gamtosauginiame STEAM projekte „Aš – Žemės vaikas: tyrinėju, atrandu “. Projekto tikslas – pasitelkiant STEAM veiklas ir metodus, plėtoti ugdytinių žinias apie gamtosaugos svarbą, ugdyti problemų sprendimo įgūdžius. Projekto metu vaikai tyrinėjo gaublį, svarstė, ko yra daugiau pasaulyje: vandens ar žemės. Per eksperimentus mažieji tyrinėtojai sužinojo vandens savybes: kaip atsiranda lietaus debesėliai („Lietaus debesis stiklainyje“), oro slėgis stipresnis nei vandens slėgis stiklinės viduje,todėl kartonas išlaiko vandenį, taip neleisdamas vandeniui išsipilti („Neištekantis vanduo“), lašino į vandenį įvairių spalvų vašką, pastebėjo pokyčius, („Vaško lašeliai“). Kūrybiškai panaudojo antrines žaliavas: pasigamino „Vandens linksmučius” ir sukūrė meninį-kūrybinį darbą „Mūsų pasaulis“. Šis projektas ne tik suteikė vaikams naujų žinių apie vandens savybes, bet ir lavino rankos judesius, smulkiąją motoriką (kaip įpilti vandenį, kaip lašinti dažus pipete ir pan.) Dalyvavimas suteikė galimybę pasidalinti savo darbo patirtimi ir pasisemti idėjų iš kitų dalyvių.
Informaciją ir nuotraukas pateikė mokytojos Reda Zibertienė, Aurelija Monkevičienė ir Rima Rimienė
Tikslas: išsiaiškinti, kaip skamba tušti skirtingos formos, dydžio stikliniai indai ar pasikeičia jų skambėjimas pripylus vandens; kaip skiriasi garsas grojant metaline, plastikine ir medine lazdele, pučiant per šiaudelį, kurti vandens muziką.
Muzika, kaip „klausos priemonė“, gali padėti vaikams mokytis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų, tuo pačiu ugdant įgimtą muzikos gebėjimą.
Su vaikais aptarėme vandens savybes, analizavome kodėl vanduo stikliniame inde skaidrus, o ežere, upėje neskaidrus, pylėme skirtingą vandens kiekį į indus, išsiaiškinome, kad grojant skirtingų rūšių lazdelėmis, skiriasi ir garsas, garso stiprumas, tembras. Pasitelkiant medžiagas iš gamtos akmenį, medį ir šiaudelį kūrėme vandens muziką.
Informaciją pateikė meninio ugdymo mokytoja Diana Varapnickienė
Kasmet kovo 22 d. minima Pasaulinė Vandens diena! Mūsų darželyje vaikai paminėdami šią dieną pasinėrė į eksperimentus apie vandenį. Mažieji tyrinėtojai tyrinėjo vandenį ir jo savybes, atliko bandymus: „Ugnikalnis“
(išsiaiškino, kad sumaišius sodą su actu įvyksta cheminė reakcija),„Vaikštantis vanduo”(tyrinėjo ar visos medžiagos vandenyje gali ištirpti), „Negyvosios jūros efektas“ (sūrus vanduo padeda laikytis daiktams paviršiuje. Tokia druskos savybė yra vadinama negyvosios jūros efektu), „Stebuklingi burbulai” (iš kur atsiranda burbulai: vanduo+indų ploviklis), „Spalvotas vanduo” (tyrinėjo ar vandens spalva gali keistis), „Lietaus debesys“( išsiaiškino iš kur atsiranda lietus). Kalbėjo apie vandens apytakos ratą. „Kas pripūtė balioną?” (sužinojo šalto ir karšto vandens savybes),
„Vandens filtravimas”(smėlis ir filtro popierius sulaiko vandenyje esančius nešvarumus, todėl išbėga švarus vanduo) „Vandens galia augalams” (suprato. kad visų augalų augimui reikalingas vanduo) ir kt. Visi eksperimentai suteikė vaikams ne tik gražiausių ir audringiausių emocijų, bet ir žinių apie vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų, apie būtinybę jį taupyti ir džiaugtis, kad vandens mes turime pakankamai. Juk VANDUO tai – GYVYBĖ !
Informacija mokytojų Astos Žukauskienės ir Redos Zibertienės , nuotraukos grupių mokytojų
6 grupę aplankė DINOZAURAI ! Ugdytiniai, jų mokytojos, padejėjos ir tėvai dalyvavo respublikiniame projekte: “Dinozaurai ir geometrinės figūros”. Pirmiausia vaikai susipažino su dinozaurais, jų įvairove. Bandė pakartoti gyvūnų pavadinimus: plezionauras,ankylozauras ir kt. Mažieji tyrinėtojai klausėsi dinozaurų skleidžiamų garsų ir riaumojimų. Paskui ugdytiniai pasodino žalią pievelę iš pipirinės sėklų ant vatos tamponų ir žemėje,kur apgyvendino savo dinozaurus. Taip jie galėjo stebėti kur greičiau sužaliuos žolė. Padaryta išvada, kad tuo pačiu laiku sužaliavo pievelė ir žemėje, ir ant vatos tamponų, tik reikia vandens ir šilumos. Visą savaitę mažieji kūrė iš geometrinių figūrų (panaudojant ir antrines žaliavas) dinozaurus. Skaičiavo kiek ir kokių geometrinių figūrų panaudojama, kuriant savo gyvūnus. Taip pat norime pasidžiaugti tuo, kad projekte aktyviai dalyvavo mokytojų padejėjos ir vaikų tėveliai, kurie atnešė enciklopedijų, pasakų apie dinozaurus, padarytų geometrinių figūrų.
Kad ir išnyko pirmieji žemės gyvūnai prieš 60 milijoną metų, bet padėjo suteikti vaikams žinių apie dinozaurus bei susipažinti su geometrinėmis figūromis. Džiugu buvo matyti iš nuostabos ir smalsumo žibančias vaikų akis.
Informaciją ir nuotraukas pateikė mokytojos Reda Zibertienė ir Daiva Ligeikienė
Vaikai visą savaitę tyrinėjo savo kūną ir jo galimybes. Matavo savo draugo galvos apimtį, stebėjo vieni kitus, komentavo, bandė įvardinti kūno dalis. Skaičiavo, kiek kūno dalių turime po dvi ir kiek po vieną.Apibrėžė draugo siluetą, matavo jį sąlyginiais matais pėdomis, kaladėlėmis. Ieškojo skirtumų tarp rankų ir kojų pirštų, juos skaičiavo. Tyrinėjo skonio receptorius ragaudami citrinas, tačiau rūgštus skonis ne visiems patiko. Ugdytiniai aiškinosi kaip maistas keliauja pilvuku, kaip vyksta virškinimas. Vaikai stebėjo vienas kito akis, plaukus, aptarė nosies, ausų formas, ieškojo skirtumų. Taip pat atliko kūrybinę – meninę veiklą piešė draugo portretą. Vėliau stebėdami piešinius bandė įvardinti veido dalis.
Informaciją ir nuotraukas pateikė Vilma Kurkova ir Regina Dapkienė
Su vaikais aptarus vėjo reikšmę gamtai, iš medžio šakelių, šilkinių ir krepinio popieriaus juostelių pasigaminome žaidimams lauke „vėjukus“, su kuriais buvo smagu žaisti. Atsakydami į klausimą, iš kurios pusės pučia vėjas, ugdytiniai turėjo aukštai iškelti šakelę su kaspinais ir stebėti, kaip plevena kaspinėliai. Jie pastebėjo, kad bėgant ,,vėjuko“ juostelės plevena dar stipriau negu stovint vietoje. Vaikai pamatė, kad stiprus vėjas pakelia nuo žemės įvairias šiukšles, nukritusius lapelius, šakeles. Išmokome eilėraštį apie vėją, jį inscenizavome. Lauke gulėdami ant sniego, stebėjome plaukiančius debesis. Atsidėkodami vėjui už oro permainas sukūrėme jo portretą ir iš gamtinės medžiagos kūrėme jam dovanas. Veiklos metu mažieji bandė judant įvairiomis kryptimis nustatyti vėjo kryptį ir stiprumą,taip pat išmoko pavadinti vėją: šiaurinis, pietinis, rytinis, vakarinis.
Informaciją pateikė Jolanta Prialgauskienė
Steam vaikų veikla ,, Žiemos vėjo varpeliai‘‘ – Žinių apie medžius, jų naudą plėtojimas. Medžio kaladėlių aptarimas, panaudojimas kūrybinėje veikloje ,, Žiemos vėjo varpeliai‘‘, Pasigaminto varpelio naudojimas lauke: vėjo krypčiai, stiprumui nustatyti. Meistras supažindino vaikus su įrankiais, pragręžė skylutes medžio kaladėlėse. Vaikai nuspalvino medžio kaladėles baltai, nupiešė snaiges, vėrė į skylutes lininius siūlus, kūrė varpelių kompoziciją. ,, Žiemos vėjo varpelius‘‘ pakabino lauke, ant grupės aikštelėje augančio medžio šakos).Ugdytiniai išmoko taisyklingai pavadinti vėją: šiaurinis, vakarinis,pietinis, rytinis.
Informaciją ir nuotraukas pateikė mokytoja Džiuljeta Jonauskienė
7 grupės vaikai aiškinosi kaip duona atsiranda ant mūsų stalo. Sekė pasaką „Pagrandukas“. Sužinojo apie senuosius duonos kepimo papročius ir ritualus, patys pabandė kulti bei sumalti grūdus. Iškultus grūdelius skaičiavo, matavo sąlyginiais matais stiklinėmis, saujomis. Iš grūdelių dėliojo skaičius.Tyrinėjo mielių grybelių sukeltą rūgimą. Mielių grybelius maitino cukrumi bei kildino tešlą. Aiškinosi kokių mielių būna, kokios tinkamos sąlygos tešlos kildinimui. Kiekvienas pasidarė ir kepė savąjį duonos kepalėlį, apibarstydami sėklomis. Vėliau suskaičiavo kiek iškepė pyragėlių, juos uostė ir ragavo.
Informaciją ir nuotraukas pateikė mokytojos Regina Dapkienė ir Vilma Kurkova.
