Kraunasi ...
STEAM veikla.Tyrinėjimas. ,,Muzikos garsai gamtoje“
Tikslas: sukurti muziką gamtoje, be muzikos instrumentų.
Muzika, kaip „klausos priemonė“, gali padėti vaikams mokytis gamtos mokslų, technologijų,
inžinerijos ir matematikos dalykų, tuo pačiu ugdant įgimtą muzikos gebėjimą. 5 grupės vaikai
domėjosi pavasario garsais gamtoje. Išradingai smagiai ritmavo su medinėmis lazdelėmis į įvairius
paviršius. Eksperimentuodami išgirdo įvairius garsus. Dangiška muzika žemišku instrumentu.
Inormacija: mokytojos Aurelijos Monkevičiens, meninio ugdymo mokytojos Dianos Varapnickienės.
2 grupė prisijungė prie 10 grupės organizuojamo projekto ,, Pasakose gyvena STEAM”. Ugdytiniai klausėsi sekamos pasakos ,, Šaknų žmogučiai”. Pavasarį žemė ,, iškvepia”, gamta pasipuošia įvairiaspalvėmis gėlėmis. Iškilo keletas klausimų: kaip pasidaryti ,, gėlių pievą kitaip? kaip pasigaminti gėlių ir padovanoti jas mamai Motinos dienos proga, kad ji taip greit nenuvystų?
STEAM veikla:
S (mokslas): ugdytiniai pažindami gėles, jas tyrinėjo savo pojūčiais: pamatė, uostė, lietė. Turtino žinias apie gėles, jų įvairovę, tikroviškumą, aptarė dydžio sąvokas, spalvingumą, sužinojo pavadinimus, jų sandarą, turėjo galimybę išskirti ir įsiminti augalo dalių pavadinimus ( šaknys, stiebas, lapai, žiedas). Buvo naudojamas padidinimo stiklas lupa. Aiškinosi, kokių sąlygų reikia, kad jos augtų? Susipažino su vabalais, aiškinosi, kokia jų nauda augalams?
T (technologija): multimedia-vaizdo įrašo žiūrėjimas kaip skamba ,, gėlių šokis?”. Lavinamas skambėjimo pojūtis, estetinis suvokimas.
E ( inžinerija): sukonstravo širmą pasakos vaidinimui, kartu su mokytojomis kūrė ,, šaknų tetą” ( naudojo kartoną, spalvotas medžiagas, tvirtinimui vielutes).
M ( menai): iš antrinių žaliavų kūrė gamtos gėlių vazas, jas spalvino, puošė iš namų atsineštomis gėlėmis, pasidarė narcizus, tulpes ir padovanojo savo mamai.
M ( matematika): su skaičių trafaretais skaičiavo gėlių žiedus.
Pasidaryta ,, gėlių pieva kitaip…”nuskaidrino ugdytinių veidus nuoširdžia šypsena. Štai aktoriai, mažieji žiūrovai ir mūsų pavasarinė pasaka ,, Šaknų žmogučiai”.
Informaciją pateikė mokytoja Dainora Šakinienė.
9 grupė prisijungė prie 10 grupės organizuojamo projekto „Pasakose gyvena STEAM”. Vaikai klausėsi sekamos lietuvių liaudies pasakos „Karvutė”, kuri padėjo našlaitei suverpti pakulas į gražius siūlus. Iškilo daug klausimų: Kas tos pakulos, Kaip atsiranda siūlai? Kas yra audeklas?
STEAM veikla:
S(mokslas)- aiškinomės,kas yra pakulos,jas tyrinėjome,sužinojome, jog tai linų pluoštas suskaldytas į pavienius plaukelius, kurie tinka verpalų gamybai.
T (technologijos)- vaizdo įrašo „Linas pasakoja savo mūką” – žiūrėjimas.
E( inžinerija)- su mokytojos pagalba sukonstravome audimo stakleles, audėme savo audinį, išmokome vyti siūlus į kamuoliukus.
A (menai) – iš antrinių žaliavų ir siūlų kamuoliukų padarėme dovanėles mamytėms.
M (matematika) – kirpome ir lyginome siūlų juosteles (ilga, trumpa, vienodos), dėliojome skaičius nuo 1 iki 10, svėrėme siūlų kamuoliukus.
Vaikams labai patiko pasakėlė, noriai žaidė žaidimus „Siūlai”, „Audėjėlė”.
Informaciją pateikė mokytoja Regina Dapkienė.
Vaikams, besiklausant pasakos ,, Coliukė‘‘ kilo klausimas: Kas yra rupūžė? Rupūžė tai varlė, bet ne varlė,ar jos skiriasi. Gal jos pusseserės? – paklausė vaikai. Pažiūrėję mokomuosius filmukus, ugdytiniai išsiaiškino, kad varlės ir rupūžės yra varliagyviai, tik kilę iš skirtingų šeimų. Jos labai panašios, tik varlių oda drėgna, lygi, o rupūžių oda sausa ir šiurkšti, jų kūną dengia karpos. Vienas berniukas nusprendė, kad rupūžės atrodo, kaip sirgdamos vėjaraupiais. Rupūžės neturi dantų, jos ropoja, mėgsta laiką leisti sausumoje, aktyvios naktį. Varlės turi dantis viršutiniame žandikaulyje, daugiau laiko praleidžia vandenyje, mėgsta šokinėti, aktyvios dieną.
Iš kur atsiranda varlės ir rupūžės? Vaikai sužinojo, kad varliagyviai dauginasi vandenyje, išsiaiškino žodžių kurkulas, buožgalvis prasmę, mokomųjų muliažų pagalba, dėliojo varliagyvių atsiradimo kelią, atliko eksperimentą ,,varlių kurkuliatorius‘.
Išgirdę, kad varliagyviai savo ilgai liežuviais gaudo vabzdžius ir jais maitinasi, vaikai nutarė sukonstruoti linksmąsias varlytes, kurios savo ilgais liežuvėliais sukvaksėtų visą varlių koncertą. Tam naudojo vienkartines lėkštes ir gimtadienio švilpukus.
O, kur dar varlyčių darymas iš antrinių medžiagų, lankstymas iš popieriaus! Vaikai su jomis žaidė žaidimus
,, Lėčiausia rupūžė‘‘, ,, Šokliausia varlytė‘‘, jas skaičiavo, spėliojo, kuri varlytė greičiausiai pasieks finišą.
Po STEAM pasakos ,, Coliukė‘‘ artėjanti vasara ir laikas, praleistas gamtoje, skatins vaikų norą labiau pažinti, tyrinėti gyvąją gamtą, o sutikti varliagyviai leis rimtai susimąstyti ir spėti, kas tai? Varlytė ar rupūžė?
Informaciją pateikė mokytoja Džiuljeta Jonauskienė.
8gr.prisijungė prie mūsų darželio projekto „Pasakose gyvena STEAM“. STEAM pasaka „Auksinis kiaušinis“.
Pagrindiniai klausimai, kurie iškilo vaikams išklausius pasakos : kokios spalvos kiaušinius deda vištos, ar kiaušinio spalva turi įtakos kiaušinio maistinėms savybėms?
STEAM patirtis:
S(mokslas)- ugdytiniai lygino rudo ir balto, virto-nevirto kiaušinio savybes ir kiaušinių trynius.Kepė, ragavo blynus ir tyrinėjo jų maistines savybes.
T(technologija)- žiūrėjo vaizdo įrašą apie vištas, kiaušinius. Savo tyrimenaudojo priemones: svarstykles,lupas.
E(inžinerija)- sukonstravo kiaušinių bokštus ir lizdus iš antrinių žaliavų. Sužinojo, kas yra lakta ir ją suprojektavę pasidarė.
A(menai)- iš antrinių žaliavų susikūrė vištas.
M(matematika)- skaičiavo vištas, lizdus, kiaušinius. Svėrė ir matavo rudus, baltus kiaušinius
Pabaigę STEAM veiklas pasakiečiai padarė išvadą: vištos kiaušinio lukšto spalva neturi įtakos jo maistinei vertei.
Šios pasakos dėka 8 grupėje buvo „pilna laktelė gražių vištelių “ ir daug gerų emocijų, patyrimo ir veiklos.
Informaciją pateikė mokytojos Reda Zibertienė ir Daiva Ligeikienė.
Balandžio mėnesį mūsų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ vaikai gyveno STEAM pasakų karalystėje. 10 gr .mokytojos ir vaikai inicijavo projektą „Pasakose gyvena STEAM“, kurio tikslas – pasakas sujungti su inovatyviu ir kūrybišku STEAM ugdymu.
Pristatome organiztorių STEAM pasaką „ Senelis ir jo avelės“. Ugdytiniai išklausę pasakos gvildeno klausimus: kur ir kam naudojama avies vilna, kaip kerpamos avys.Vaikai išsiaiškino, kad avytės yra kerpamos ir iš jų vilnos gaminami drabužiai, patalynė, užklotai. Apžiūrėję savo rūbų spinteles, vaikai atrado vilnos batuose, daugumos vaikų pirštinės ir kojinės buvo megztos vilnoniais siūlais. Mažieji tyrinėtojai suprato, kad avies vilna puikiai sulaiko šilumą, todėl gerai saugo nuo šalčio. Tyrinėjant vilnos savybes, jiems kilo klausimas: tai vilna ir vata vienas ir tas pats? Išsiaiškino, kad vata gaminama iš medvilnės, kuri auga ant medvilnės medžių. Ugdytiniai palygino medvilninės vatos ir vilnos savybes: čiupinėjo, pūtė, šlapino, bandė velti ir nusprendė, kad vata yra švelnesnė, lengvesnė už vilną, bet iš jos negalima nieko nuvelti, ji sušlapusi – ištyžta. Jie gamino aveles, naudodami kartoną ir putplastį, skaičiavo kiek garbanėlių turi kiekviena avelė, kiek iš viso jų ,, ganosi‘‘ ant šviesos stalo. Mokytoja padėjo iš kartono padaryti senelį, bernelį ir stalelį, berniukai sukonstravo širmą pasakai vaidinti. Liko tik išsirinkti aktorius, žiūrovus ir seku seku pasaką… Iš mėgstamos žinomos pasakos – visa STEAM pasaka…
STEAM veikos nuteikė mažuosius tyrinėtojus džiugiai kūrybinei veiklai, padėjo pažinti supantį pasaulį.
Informaciją pateikė mokytoja Džiuljeta.
Kovo mėnesį 6gr. vaikai kalbėjosi apie pirmuosius pavasario pranašus, požymius ir reiškinius. Pirmiausia išsiaiškinome, kas mums gali padėti sužinoti ir pamatyti daugiau apie pirmuosius pavasario požymius ir pranašus. Vartėme knygeles, informacijos ieškojome kompiuteryje – žiūrėdami vaizdinę medžiagą. Iššūkis – paslaptinga dėžė. Tik išpakavę dėžę vaikai sužinos, kad jų laukia iššūkis – iš gautų priemonių sukonstruoti ,,Žiūronus“. Išsiaiškinti, kas gi yra žiūronai ir kam jie naudojami. Panaudodami turimas priemones bei savo kūrybiškumą, kiekvienas sau susikonstravome po stilizuotą žiūroną iš antrinių žaliavų, kurių pagalba stebėsime aplinką. Iššūkis vaikams suteikė daug džiugių emocijų, paskatino domėtis aplinka, bendradarbiauti, tartis, ugdytis kūrybiškumą bei inžinerinius STEAM gebėjimus.
Informacija mokytojos Inos Ramanauskienės
Ar mūsų pasakiečiams patinka žaisti su vandeniu? Taip, nes STEAM veiklos su vandeniu ne tik suteikia džiugių emocijų, bet ir skatina STEAM mokymasi (mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos). Aktyviai veikdami su vandeniu ir naudodamiesi technologijomis priešmokyklinukai aiškinosi vandens reikšmę žmonėms, augalams, gyvūnams, ieškojo informacijos apie vandens savybes ir būsenas. Mažieji tyrinėtojai eksperimentavo su vandeniu ir spalvomis, atliko bandymus lauke, aiškinosi, kaip susidaro balos ir per kiek laiko jos susigeria į smėlį. Ugdytiniai kūrė valtis iš kempinėlių, popieriaus ir jas plukdė. Eksperimentavo su skirtingais dydžiais ir medžiagomis, kad sužinotų, kuri valtis gali plaukti greičiausiai, toliausiai ar išlaikyti didžiausią svorį. O plūduriuojančios gėlės mažylius tiesiog užbūrė, nes šios spalvotos gražuolės iš tikrųjų atsiveria ir „žydi“ vandenyje! Vaikai taip pat aiškinosi kaip gamtoje vyksta nuolatinė vandens apytaka. Kur eina vanduo, kas geriausiai sugeria vandenį, kaip vanduo filtruojamas ir kitus iškilusius klausimus pasakiečiai gvildeno su savo mokytojomis tyrinėdami, eksperimentuodami ir žaisdami su vandeniu. Vaikus aplankė visuomenės sveikatos specialistė Agnė Petrauskaitė ir papasakojo, kad be vandens nebūtų gyvybės pasaulyje, kodėl reikia saugoti ir taupyti vandenį, kuo reikšmingas vanduo sveikatai.
Žaisti su vandeniu yra labai smagu ir tai suteikia vaikams tiek daug žinių,patirčių ir galimybių kūrybiškai mąstyti, išbandyti savo idėjas ir spręsti problemas.
Informacija:mokytojos R.Zibertienės
Šiuolaikinis žaislų ir priemonių asortimentas yra neaprėpiamas. Tačiau pačių vaikų pasigaminti žaislai suteikia daugiau džiaugsmo, kelia pasitikėjimą savo jėgomis, domėjimąsi įvairiomis priemonėmis. Įsijungdami į šį projektą skatinome vieną tokių suartinančių veiklų – žaislų gaminimas iš, atrodytų, jau visiškai nebereikalingų antrinių žaliavų. Idėjų, kaip šias žaliavas savo rankomis paversti įdomiais žaislais ir priemonėmis nesunku rasti. Tiek grupėje, tiek namuose vaikai greitai surado panaudotų popierinių dėžių, stiklo, plastmasės ir įvairių metalinių dėžučių bei kitų žaliavų. Savo naujų daiktų vizijas vaikai įgyvendino padedant šeimos nariams, grupės mokytojoms. Grupėje kūrėme priemones matematikos, žaidimų veiklai plėsti, su šeimos nariais dauguma vaikų pasigamino „muzikos instrumentų“. Tuo pačiu metu turėjome progą pasikartoti žinias apie atliekų rūšiavimą. Ugdytiniai suprato, kad rūšiuodami ir kaupdami antrines žaliavas gali sukonstruoti įdomių, gražių ir net naudingų dalykų. Steam metodų naudojimo pagalba vaikai pamatė, kad iš antrinių žaliavų likučių galima sukurti naujus gražius, funkcionalius darbelius. Ši veikla žadino teigiamas emocijas, atskleidė visų išmonę ir sumanymus, nuteikė motyvuotai kurti, tyrinėti, pažinti.
Inormaciją pateikė mokytoja Irena Daukšienė
Vienos savaitės tema buvo „Mano svajonių automobilis“. Su vaikais aptarėme ir aiškinomės, kokie yra automobiliai, kam skirti, kokie jų pavadinimai, kas būtinai turi būti mašinoje, kokios detalės yra būtinos. Ugdytiniai teigė, kad automobiliui svarbiausia – ratai, vairas, lempos ir variklis.
Vienas ugdytinis pasakojo, kad jo tėtis vairuoja didelę gaisrininkų mašiną, kuri skleidžia sirenas. Aiškinomės, kokios dar mašinos turi sirenas. Mažieji nesunkiai įvardino, kokios profesijos žmonės vairuoja šias mašinas: policininkai ir greitosios pagalbos vairuotojai. Ugdytinių klausėme: ar įmanoma sukonstruoti savo svajonių automobilį? Kaip tai galime padaryti? Iš kokių medžiagų galime juos kurti? Ar jie galės važiuoti? Su vaikais nutarėme, kad automobilius kursime iš antrinių žaliavų: didelių kartono dėžių, lempos bus iš tualetinio popieriaus ritinėlių, ratai iš popierinių lėkščių, o mašinos kėbulą dekoruosime trispalvės vėliavos spalvomis. Vaikai mašinos rėmą spalvotu popieriumi apklijavo sausais klijais, o ratai ir lempos su šiais klijais nelipo. Reikėjo išspręsti šią problemą, nutarėme pedagogams padedant klijuoti ,,karštais“ klijais. Kai automobilis buvo suklijuotas, vaikams kilo klausimų, ar šis automobilis gali judėti? Ne, – sakė vaikai, nes ratai priklijuoti ir neturi variklio. Tačiau pradėjus žaisti, vaikai suprato, kad automobilis važiuoja, jeigu jį neša patys vaikai, o kad būtų patogiau jį laikyti ir vairuoti, pririšome juostas, kurių pagalba mašina stabiliai laikėsi ant vaiko petukų. Visą automobilių kūrimo procesą vaikams kilo daug klausimų, stiprių emocijų, bet kartu ieškojome išeičių ir jas radome.
Informaciją pateikė mokytoja Jolanta Prialgauskienė
