Draugaukime
Apklausos

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

STEAM ugdymas

Šiuolaikinis žaislų ir priemonių asortimentas yra neaprėpiamas. Tačiau pačių vaikų pasigaminti žaislai suteikia daugiau džiaugsmo, kelia pasitikėjimą savo jėgomis, domėjimąsi įvairiomis priemonėmis. Įsijungdami į šį projektą skatinome  vieną tokių suartinančių veiklų – žaislų gaminimas iš, atrodytų, jau visiškai nebereikalingų antrinių žaliavų. Idėjų, kaip šias žaliavas savo rankomis paversti įdomiais žaislais ir priemonėmis nesunku rasti. Tiek grupėje, tiek namuose vaikai greitai surado panaudotų popierinių dėžių, stiklo, plastmasės ir įvairių metalinių dėžučių bei kitų žaliavų. Savo naujų daiktų vizijas vaikai įgyvendino padedant šeimos nariams, grupės mokytojoms. Grupėje kūrėme priemones matematikos, žaidimų veiklai plėsti, su šeimos nariais dauguma vaikų pasigamino „muzikos instrumentų“. Tuo pačiu metu turėjome progą pasikartoti žinias apie atliekų rūšiavimą. Ugdytiniai suprato, kad rūšiuodami ir kaupdami antrines žaliavas gali sukonstruoti įdomių, gražių ir net naudingų dalykų. Steam metodų naudojimo pagalba vaikai pamatė, kad iš antrinių žaliavų likučių galima sukurti naujus gražius, funkcionalius darbelius. Ši veikla žadino teigiamas emocijas, atskleidė visų išmonę ir sumanymus, nuteikė motyvuotai kurti, tyrinėti, pažinti.

Inormaciją pateikė mokytoja Irena Daukšienė

Vienos savaitės tema buvo  „Mano svajonių automobilis“. Su vaikais aptarėme ir  aiškinomės, kokie yra automobiliai, kam skirti, kokie jų pavadinimai, kas būtinai turi būti mašinoje, kokios detalės yra būtinos. Ugdytiniai teigė, kad automobiliui svarbiausia – ratai, vairas, lempos ir variklis.

Vienas ugdytinis pasakojo, kad jo tėtis vairuoja didelę gaisrininkų mašiną, kuri skleidžia sirenas. Aiškinomės, kokios dar mašinos turi sirenas. Mažieji  nesunkiai įvardino, kokios profesijos žmonės vairuoja šias mašinas: policininkai ir greitosios pagalbos vairuotojai. Ugdytinių   klausėme: ar įmanoma sukonstruoti savo svajonių automobilį? Kaip tai galime padaryti? Iš kokių medžiagų galime juos kurti? Ar jie galės važiuoti? Su vaikais nutarėme, kad automobilius kursime iš  antrinių žaliavų: didelių kartono dėžių, lempos bus iš tualetinio popieriaus ritinėlių, ratai iš popierinių lėkščių,  o mašinos kėbulą dekoruosime trispalvės vėliavos spalvomis. Vaikai mašinos rėmą spalvotu popieriumi apklijavo sausais klijais, o ratai ir lempos su šiais klijais nelipo. Reikėjo išspręsti šią problemą, nutarėme pedagogams padedant klijuoti ,,karštais“ klijais. Kai automobilis buvo suklijuotas, vaikams kilo klausimų, ar šis automobilis gali judėti? Ne, – sakė vaikai, nes ratai priklijuoti ir neturi variklio. Tačiau pradėjus žaisti, vaikai suprato, kad automobilis važiuoja, jeigu jį neša patys vaikai, o kad būtų patogiau jį laikyti ir vairuoti, pririšome juostas, kurių pagalba mašina stabiliai laikėsi ant vaiko petukų. Visą automobilių kūrimo procesą vaikams kilo daug klausimų, stiprių emocijų, bet kartu ieškojome išeičių ir jas radome.

Informaciją pateikė mokytoja Jolanta Prialgauskienė

9 grupės ugdytiniai visą savaitę kalbėjo apie  šv. Agotos duoną. Mažieji kepėjai išgirdo  pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki stalo, sužinojo valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus. Grupėje  vaikai kartu su  mokytoja  raugė,  maišė ir kepė tikra duoną. Tėvelių padedami surengė vėjo malūnų parodą. Įkvėpti video filmų apie vėjo malūnus, sąlyginiais matais (semtuvėliais, kibirėliais) pylė grūdus į  maišą ir įvairias inžinerines konstrukcijas. Stebėjo kaip byra grūdai. Šios veiklos metu, jie aptarė medžiagų savybes: grūdai yra birūs, stambūs. Skaičiavo ir stebėjosi,  kodėl nevienodo skaičiaus semtuvėlių grūdų jiems reikėjo pilant  į skirtingos talpos indelius.Ugdytiniai taip pat išbandė piešimą ant šviesos stalo padengto grūdais. Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną.

Informacija: mokytojų Vilmos Kurkovos ir Reginos Dapkienės

 

Vaikai (9gr.) vartydami leidinius apie gamtą, ieškojo QR kodų, skanavo ir stebėjo filmukus apie gyvūnus iš paveikslėlio, aiškinosi gyvūnų gyvenimo būdą, jų išvaizdos panašumus ir skirtumus. Susipažino su pėdsakais, bandė juos atpažinti, štampavo, lygino. Pasivaikščiojimų metu sniege ieškojo pėdsakų. Padėdami tėvelių apsilankė miške, rado ir stebėjo pėdsakus.  Džiugu, kad vaikai kėlė klausimus ne tik apie gyvūnų pėdsakus, bet koks atspaudas žmogaus ar automobilio.

Informacija: mokytojų Vilmos Kurkovos ir Reginos Dapkienės

 

9 grupės vaikai praktiškai tyrinėdami (ragaudami, uostydami, klausydami, liesdami, žiūrėdami) sužinojo, kas yra ir kam reikalingi jutimo organai : akys, nosis, ausys, burna (liežuvis), rankos (oda). Vaikai gilino žinias apie  pojūčių galimybes – ką geba akys, ausys, nosis, rankos, liežuvis. Ragavo ir teisingai įvardino skonius: saldu, rūgštu, kartu, sūru. Liesdami įvairius daiktus nurodė sąvokas, šiurkštu, švelnu, minkšta, kieta. Pabandė piešti užrištomis akimis.Vaikams buvo įdomu įsižiūrėti į savo akis, nosį, ausų formą. Stebėdami save veidrodyje pamatė savo emocijas ir jas įvardino.

Informaciją pateikė mokytoja Vilma Kurkova

Lopšelio-darželio ,,Pasaka“ priešmokyklinės 11 grupės  vaikai su mokytojomis organizavo STEAM veiklą ,,Piešiu ant pieno“. Ruošdamiesi veiklai jie mėgintuvėliuose vandenį nudažė geltona, raudona ir žalia spalvomis, į lėkštutes įsipylė pieno ir aptarė eksperimento eigą. Ugdytiniai  spalvotus dažus pipetėmis lašino ant pieno, krapštuku piešė ornamentus. Priešmokyklinukai  buvo sužavėti  kūrybinio proceso metu gautais nepakartojamais raštais.  Pasidžiaugę nuostabiais raštais nusprendė pasidaryti  spalvingus anspaudus ant popieriaus. Tam tikslui panaudojo filtrinį popierių, kurį atsargiai uždėjo ant spalvotų  pieno raštų ir pasinaudodami pincetu greitai ištraukė ir padėjo išdžiūti.O kas atsitiko su gražiaisiais raštais? Jie nebebuvo tokie ryškūs ir gražūs. Mažieji tyrinėtojai nusprendė indų ploviklio pagalba pieną vėl padaryti baltą. Lašindami indų ploviklį stebėjo, kaip pienas ima judėti į šalis ir  išnyksta spalvos, o pienas vėl pasidaro baltas.Atlikę šį eksperimentą vaikai įsitikino, kad indų ploviklis, reaguodamas su riebalais, priverčia pieno molekules judėti. Priešmokyklinukams labai norėjosi eksperimentą pakartoti, todėl nusprendė jį  pabandyti atlikti namuose ir  tėveliams parodyti, kaip galima išgauti įvairiausius spalvų derinius.

Priešmokyklinės grupės mokytojos: Asta Žukauskienė ir Irena Ruibienė.

 

 

Vaikai nuo mažens jau yra kūrėjai, tik reikia jiems sudaryti sąlygas, suteikti priemonių, sudominti. Mūsų tikslas – ruošti juos ateičiai. Ugdydami vaikų pagrindines kompetencijas, nepamirštame, kad vaikams reikalingas ir kompiuterinis raštingumas. Dalyvavome užsiėmime su „Robotikos akademija“, kuri yra nefomaliojo technologinio ugdymo vaikams organizacija. Svarbu, kad vaikas gautų žinių, reikalingų jam kaip augančiai  asmenybei, formuotis, kaip būsimam mokiniui ir kuriame pats gali sukurti ką nors, kas suteikia pasitenkinimą. 11 grupės vaikai žiūrėjo skaidres ir prisiminė saugaus eismo taisykles, papasakojo, kaip jie atkeliauja į darželį, ar gatvėse visada yra saugu, dėl ko įvyksta dažniausiai avarijos. Ieškojo paveikslėliuose, kokie daiktai atitinka geometrines figūras, jas skaičiavo, vardijo, kokių jos spalvų. Komandose po du vaikus, pasižiūrėdami į schemas kompiuteriuose, iš lego kaladėlių kūrė robotą „Judančią ranką“. Šitaip į mokomąjį dalyką pažvelgiama iš papildomos – praktinės perspektyvos.

Dalyvaudami  „Robotikos akademijos“ užsiėmime mažieji išradėjai turėjo galimybę pamatyti įdomiąją ir praktinę mokslo pusę.

Informacija: mokytojų Irena Ruibienė, Asta Žukauskienė

Mokymai „STEAM pasakose. Nuo idėjos iki įgyvendinimo“, kurie vyko Šiaulių miesto švietimo centre, paskatino mokytoją Reda Zibertienę  pabandyti Steam veiklas derinti su pasakų perteikimu vaikams. 8 gr. ugdytiniai su išmaniuoju telefonu skanavo QR kodus, apžiūrėjo paveikslėlius ir bandė atspėti, kokios pasakos šie veikėjai. Po kodais slėpėsi pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai“ personažai. Pasiklausę pasakos, jie   iš veltinio medžiagos ir juostelių pasigamino krepšelį. O paskui spėjo, skaičiavo, kiek obuolių gali tilpti krepšelyje. Galiausiai spėjimą patikrino ir nustatė, kas buvo arčiausiai tiesos.

Bediskutuojant apie pasaką  iškilo klausimas – o kokie vilko dantys? Reikiamos informacijos vaikai susirado  internete, kad vilko dantys masyvūs ir stiprūs, iltys – ilgos. O tada pasipylė klausimų lavina, o kokie dantys kiškio, banginio, lapės, krokodilo… Sužinoję, kokius dantis turi  plėšrūnai, ikimokyklinukai   pasidarė iš panaudoto jogurto indelio gyvūnų dantis  ir mėgdžiojo gyvūnus.

Idėja integruoti STEAM veiklas į pasakų sekimą buvo įgyvendinta sėkmingai. Ikimokyklinukai lavino matematinius, informacinių technologijų įgūdžius, patyrė daug teigiamų emocinių reakcijų: susidomėjimo, nuostabos, žingeidumo.

Informacija mokytojos Redos Zibertienės

Priešmokyklinės grupės vaikai spaudė  obuolių, mėlynojo kopūsto ir burokėlių sultis. Jie  lygino  spalvas, ragavo sultis, stebėjosi, kaip greitai burokėlių ir kopūsto sultys nudažo lūpas. Norėdami sužinoti kaip  mėlynojo kopūsto sultys pakeičia   įvairių tirpalų spalvą, atlikome eksperimentą: į tris stiklines įpylėme šilto vandens. Į pirmą stiklinę įdėjome druskos, išmaišėme ir gavome neutralųjį tirpalą. Į antrą stiklinę įpylėme acto, išmaišėme ir gavome rūgštųjį tirpalą. Į trečią stiklinę įdėjome  sodos, išmaišėme ir gavome šarminį tirpalą. Stiklinėse tirpalai nesiskyrė, atrodė vienodai. Koks yra tirpalas  – rūgštusis, šarminis ar neutralusis – mokslininkai nustato indikatoriumi. Ši medžiaga tirpaluose pakeičia savo spalvą. O mes kaip indikatorių  naudojome mėlynojo kopūsto sultis. Į visas stiklines lašinome po 10 lašų mėlynojo kopūsto sulčių. Visose stiklinėse pasikeitė spalva. Neutralusis tirpalas nusidažė violetine spalva, šarminis tirpalas nusidažė mėlynai,   rūgštusis tirpalas nusidažė raudonai. Sumaišius rūgštųjį tirpalą su šarminiu gausiai burbuliavo ir putojo. Sužinojome, kad mėlynasis kopūstas turi pigmento molekulę, kuri vadinama antocianinu ir įvairiuose tirpaluose keičia spalvą. Viską tą patį padarėme ir su burokėlių sultimis, tačiau dideliam mūsų nustebimui, nė viename tirpale spalva nepasikeitė. Vadinasi burokėlių sultys negali būti naudojamos kaip indikatorius. Pasidžiaugę spalvas pakeitusiais tirpalais, lašinome įvairias sultis ant balto popieriaus lapo ir stebėjome, kaip spalvos susilieja ir  kokie nuostabūs ornamentai gaunasi.

Informaciją pateikė: mokytojos  Asta Žukauskienė, Irena Ruibienė

9 grupės ugdytiniai  kalbėjo apie obuolius, apie jų naudą žmogaus organizmui, aiškinosi ką galima pagaminti iš obuolių. Vartydami reklaminius leidinius ieškojo obuolių pyrago recepto. Meninės veiklos metu kūrė savo receptus. Mokytojos padėdami grupės ugdytiniai kepė obuolių pyragą, spaudė sultis.  Saldžios  veiklos metu vaikai uostė obuolius, lygino pagal spalvą, dydį ir formą, dalijo obuolius i kelias dalis, smulkius gabalėlius.  Maišydami  tešlą,  lavino skaičiavimo ir matavimo įgūdžius.

Spausdami sultis aiškinosi, kiek gausis sulčių iš vieno obuolio, sultis gardino morkomis, apelsinais ir moliūgais. Stebėjo kaip morkos ir moliūgai keičia sulčių spalvą.

Informacija mokytojų:Vilmos Kurkovos ir Reginos Dapkienės