Draugaukime
Apklausos

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

admin

Atšilus orams ir skaisčiau ėmus šviesti saulutei priešmokyklinės (11) grupės vaikai su mokytojomis nusprendė papuošti grupę savo pasodintais ir išaugintais augalais.

Stebėti, kaip iš mažų sėklų išauga  daigas  – labai svarbi patirtis vaikams. Augalų aug­in­i­mas ne tik mal­o­niai veikia, moko atsakomybės bei  skatina vaikus tyrinėti, patenk­inti smal­sumą ir mokytis.

Priešmokyklinukai  į vazonus sodino svogūnus, narcizus, sėjo kviečius, aikštelėje  lysves apsodino vaistažolėmis ir daugiamečiais svogūnais. Pasitelkę visus savo pojūčius – lytėjimą, uoslę, stebėjimą, skonį, juos tyrinėjo, ragavo. Visa tai skatino smalsumą, norą aiškintis ir samprotauti apie tai, ką jie pastebėjo. Ugdytiniai  grupavo, tapatino įvairius augalus, matavo, skaičiavo, lygino jų savybes.

Ypač daug emocijų sukėlė pupa ir žirnis,  pasodinti plastikiniuose maišeliuose.  Juos pasodinę ir palaistę  užspaudėme plastikinio maišelio viršų ir priklijavome prie lango, kad gautų daug šviesos ir šilumos. Vaikai nuolat tikrino, ar nepamatys pasirodžiusių šaknelių, o po to daigelių. Savo pastebėjimus žymėjo stebėjimų lape.Priešmokyklinukai  matavo, lygino augalų  ir pupelės su žirniu aukštį, aiškinosi,  ko reikia, kad augalas augtų.  Savo žiedais vaikus pradžiugino narcizai, žirnis ir pupa. Savo aukščiu visus pralenkė pupa, kuri užaugo net iki 54 cm pasodinta į mažą maišelį žemės.

Sodindami ir augindami augalus  vaikai įgijo praktinės patirties apie augalų auginimą ir  jų priežiūrą,  praturtinamos žinios apie artimiausioje aplinkoje esančius augalus, jų naudą žmogui,  ugdyti meilė, atsakomybė prieš  gamtą ir aplinką.

Informacija:priešmokyklinių  grupių  mokytojų:  Astos Žukauskienės ir Irenos Ruibienės

 

Senovėje žmonės patys gamindavo instrumentus, tad ir mes nutarėme patys pasigaminti savo barškučius, būgnelius ir  juos papuošti. Iš skirtingų  žaliavų (kartono tūtelės, jogurto indeliai, plastikas, lininiai siūlai), vaikai su meninio ugdymo mokytoja ir grupės mokytoja gamino nemelodinius instrumentus, išbandė jų skambesį, sužinojo,  kuo jie skiriasi, kai į instrumentą pripilta smulkių kruopų ir kaip garsas keičiasi pripylus stambesnių. Kiekvienas barškutis, būgnelis  suskambo savitai. Padarėme išvadą, kad skleidžiamas garsas priklausė nuo to, iš kokios medžiagos buvo pagamintas instrumentas, bei kas įdėta į jo vidų. Ne tik sužinojome, kokie būna instrumentai, bet ir praktiškai išsiaiškinome garso skambesį. Instrumentus naudojome ritmui suprasti, įsisavinti, klausai lavinti. Savo gamintais instrumentais pritarėme  polkai.

Informaciją pateikė meninio ugdymo mokytoja  Diana Varapnickienė ir  mokytoja Ina Ramanauskienė

 

 

8 gr. vaikai namuose pasisodino gėlių svogūnėlius ir atsinešė  į grupę –  kartu bus smagiau prižiūrėti gėles ir stebėti kaip iš svogūnėlių dygsta žali lapeliai. Netrukus visa palangė ,,sužaliavo‘‘  – tikra žalioji palangė!  Pirmieji savo žiedus parodė narcizai. Ugdytiniai  džiaugėsi geltonais žiedais, laibu koteliu, žaliais lapais, matavo, kuri gėlė aukštesnė, žemesnė, vienodos. Kai narcizai nužydėjo, visu gražumu pražydo kalijos – violetinės, rožinės. Vaikai  stebėdami  kalijas,padarė išvadą, kad  žiedo forma  panaši į apverstą varpelį, smėlio piltuvėlį.

Kaip iš paprasto svogūnėlio gali išaugti gėlė? Apžiūrėję svogūnėlio šaknis, ugdytiniai  išsiaiškino, kad plonos šaknelės įsikabina tvirtai į žemę, laiko augalą ir jį maitina. Jei mažų augaliukų šaknelės plonos, tai medžių turėtų būti labai storos, nes medį išlaikyti reikia daug jėgų… Prasidėjo šaknų, šaknelių ieškojimas lauke. Vaikai tyrinėjo visus medžius, augalus augančius darželio teritorijoje, stebėjo, kaip sodinami medžiai, grožėjosi gėlių žiedais, prižiūrėjo gėles augančias grupės aikštelėje. Tyrinėdami  medžius jie sužinojo, kad medį sudaro šaknys, kamienas ir vainikas. Atradę sudžiūvusią medžio šaknį, nusprendė išsivirti šaknų sriubos – buvo tikras atradimas, kad sriuba galima išvirti ir tokią…

Paslaptingas ir įdomus augalų pasaulis! Jis suteikia galimybę vaikams atrasti, tyrinėti, pažinti supančią aplinką, džiaugtis gamtos dovanomis ir patiems pasijusti tikrais gamtos vaikais.

Informciją pateikė mokytojos Džiuljeta Jonauskienė, Danutė Pukinskienė

Kartonas minkštas ar kietas? Storas ar plonas?  Šiurkštus ar švelnus? Kur jį galima panaudoti?  Šitie ir dar daugiau klausimų kilo 8 grupės vaikams stebint mokytoją, kuri iš kartoninių dėžių kirpo įvairių dydžių geometrines  formas. Todėl mokytoja Džiuljeta jiems pateikė inžinerinį iššūkį –  sugalvoti ką būtų galima sukonstruoti iš kartono.Vaikai bandė pasidaryti nuotraukų  rėmelį , sukonstruoti namą viščiukams. Po visų konstravimo  ugdytiniai nusprendė, kad  iš kartoninių kiaušinio formų  sukonstruoti ilgą kirminą. Kaip tarė, taip padarė: skaičiuodami formas, jas jungė tarpusavyje  ir gavosi labai ilgas kirminas! Liko tik  jį išmatuoti metru, margučiais,  palyginti su gyvatėle,  išsiaiškinti kuris ilgesnis – vaikas ar kirminas, o gal grupės vaikų traukinukas pats ilgiausias?  Kilo klausimų, kuo skiriasi gyvatė nuo kirmino, tad pažiūrėjome mokomuosius filmukus, juos aptarėme ir nusprendėme atšilus orams darželio kieme paieškoti mažųjų gyventojų.

Informaciją pateikė mokytoja Džiuljeta Jonauskienė

 

 

 

 

10 grupės vaikai ir mokytoja Ina sugalvojo sukurti Draugystės mandalą iš  panaudotų politeleno maišelių. Jiems į pagalbą atskubėjo  tėveliai, kurie pristatė naudotus maišelius. Juos  sukarpius, vaikai   pasigamino daug įvairiaspalvių kaspinėlių, kuriuos  suskaičiavo ir  surūšiavo. Kuriant mandalą reikėjo nuolat skaičiuoti kiek ir kokios spalvos  kaspinėlius reikia dėlioti. Ugdytiniai net sugalvojo skirtingus matavimo būdus, kuriuos išbandė patys. Savo kūrybinės kelionės metu vaikai lavino savo matematinius gebėjimus, smulkiąją motoriką, išmoko dirbti komandoje.

10 grupės  sukurta Draugystės mandala tapo vaikų bendradarbiavimo ir vienovės simboliu.

Informaciją pateikė mokytoja Ina Ramanauskienė

 

Vanduo labai svarbus žmonėms ir gamtai. Vanduo taip pat tinka eksperimentams. Orams atšilus, vaikai į savo gertuves pilasi vandenį ir nešasi į lauką . Gertuvės skirtingo dydžio, spalvų – tai ir vanduo ten įpiltas atrodo skirtingai. Nusprendėme daugiau padaryti bandymų ir eksperimentų su vandeniu,  palyginti jį su kitomis medžiagomis. 11 grupės priešmokyklinukų ir mokytojų vandens ir oro eksperimentai ir bandymai : „Oro ir vandens pripildyti balionai“, „ Vanduo neturi formos ir spalvos“, „ Tornadas stiklainyje“, „ Pakeltas kamuoliukas“, „Vaivorykštė“, „ Skysčių tekėjimo greitis“, „ Jūra ir žuvys“. Siuntėme per rankas oro ir vandens pripildytus balionus – lyginome jų dydį ir svorį. Vienodą vandens kiekį iš 3 puodelių pylėme į skirtingų formų indus – kolbą, dubenėlį ir kvadrato formos indą – nutarėme, kad vanduo pats neturi formos, prisitaiko prie indo ir yra bespalvis. Gamtoje tikrų tornadų ugdytiniai nėra matę, bet per kompiuterį pažiūrėjome vaizdus kitose šalyse susidariusių stiprių vėjų ir oro stulpų. Pabandėme grupėje pasidaryti tornadą stiklainyje – pripylėme vandens 2/3 indo, vieną šaukštelį indų ploviklio ir vieną šaukštelį acto. Stipriai sukant stiklainį ratu , susidaro sūkurys. Vaikams puikiai pavyko. Bandėme stiklainyje įsukti teniso kamuoliuką ir perkelti iš vienos vietos į kitą. Sukti reikia tiksliais judesiais, kad kamuoliukas laikytųsi prie stiklainio sienelių. Vaivorykštė gamtoje susidaro vandens lašiukams atsispindint saulėje. Aptarėme kiek spalvų turi vaivorykštė. Popierinio rankšluosčio juostelės abiejuose galuose flomasteriais nuspalvinome vaivorykštės spalvų kvadratėlius ir įmerkėme į vandens puodelius. Vanduo popieriniu rankšluosčiu sunkėsi ir spalvos liejosi ir susijungė. Išbandėme koks skysčių tekėjimo greitį šiaudeliu lašinant pipetėmis vandenį, aliejų ir cukraus sirupą. Gavome išvadą, kad vanduo greičiausiai pasiekė lėkštutėje esančią servetėlę, nes jis skystas; aliejus tirštas ir teka lėčiau už vandenį; cukraus sirupas klampus ir kimba prie šiaudelio šonų, tai teka lėčiausiai. Ant šlapio lapo išliejome mėlynas ( šaltas ) spalvas, pavaizdavome bangas ir leidome lapams išdžiūti. Vėliau ėmėme po tris geometrines formas ( trikampį, ovalą ir apskritimą) ir skirtingų paviršių (švelnaus aksomo, gofruoto popieriaus, lininio audinio), priklijavome, pripiešėme trūkstamas detales, kad gautųsi žuvys. Vaikai lietė pirštais paviršius, įvardijo kokie jie. Priėmę šį STEAM iššūkį priešmokyklinukai įgavo žinių apie vandenį. Veikla  sužadino vaikų norą tyrinėti, aiškintis, daryti išvadas

Informaciją pateikė mokytojos  Irena Ruibienė ir Asta Žukauskienė

„Skaistumas gražumas pavasarėlio – iš beržo teka sula, kaip krikštolėlis” – taip dainuoja mūsų krašto žmonės. Mūsų darželio berželiai šįmet vaikams dovanojo sulos – paties sveikiausio pavasarinio gėrimo. Bet prieš pradedant mėgautis  beržo sultimis, ugdytiniai su mokytojomis kalbėjo apie beržų gėrimą, ieškojo informacijos enciklopedijose, filmukuose. Sužinota, kad beržų sula- tai medžio sultys, praturtintos  mineralų ir vitaminų. Pasakiečiai turėjo galimybę pamatyti, kaip darželio darbuotojas Viktoras gręžė skylę sulai bėgti ir įstatė medinį latakėlį. Stebėjo ir matavo sulos kiekį stiklainyje. Ragaujant  sulą kilo begalė klausimų: ar tai nekenkia medžiui, kodėl teka tik pavasarį, ar sula bėga tik iš beržo. Vaikai su pedagogais  atrado visus atsakymus į iškilusius klausimus .O 6 gr. vaikai skanavo ne tik beržų sulos, bet ir klevo, atnešto iš miško. Ugdytiniai  galėjo palyginti jų skonius, spalvą. Visi nutarė, kad klevų gėrimas saldesnis.Tokiu būdu sužinojo, kad klevų suloje yra apie 4 % cukraus, o beržų suloje tik 1 %.

Visi darželio vaikai už gaivią dovaną dėkojo beržui: jį apkabino, piešė piešinius, kūrė pasakojimus. Mažiesiems istorija apie sulą labai patiko, suprato, kaip svarbu saugoti ir puoselėti gamtą, kad kiekvieną pavasarį galėtų džiaugtis jos dovanomis. Juk sula – tai energijos eliksyras.

Informaciją pateikė direktorė Zita Siliūnienė ir mokytoja Regina Dapkienė, nuotraukos grupių mokytojų.

Priešmokyklinės grupės vaikai su mokytojomis dalyvavo Mažeikių lopšelio–darželio „Saulutė“ organizuojamose respublikinėse kūrybinėse dirbtuvėse ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų pažintinei, žodinei ir meninei raiškai ugdyti ,,RANDU, ŽAIDŽIU, KURIU“. Pasivaikščiojimo prie Ventos upės metu, gamtoje kartu su vaikais ieškojome įvairios įdomios gamtinės medžiagos. Vaikai rado gražių medžio šakų, kankorėžių, smilgų, medžio žievių (tošies), kempinę, akmenukų, paukščio plunksnų, samanų,.. Rastą gamtinę medžiagą apžiūrėjome, vaikai prisiminė, kur rado, kas labiausiai džiugina, koks to daikto pavadinimo pirmas garsas. Aptarėme kurioje vietoje kursime „Gamtos paveikslą” iš rastų daiktų. Kadangi radome daug gražių šakų, tai ant smėlio vaikai iš akmenukų dėliojo raidę Š. Grupėje raidę Š vaikai piešė, dekoravo, sudėjo iš kankorėžių. Patikusią šaką parsinešė į grupę, ją papuošė paukšteliais. Iš raidžių kortelių dėliojo žodžius, kurie prasideda Š raide.

Informaciją pateikė mokytojos Asta Žukauskienė, Irena Ruibienė

Kovo mėnuo yra sąmoningumo didinimo mėnuo „Be patyčių“. Mūsų darželio bendruomenė taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos ir vykdė įvairias veiklas. Kiekviena grupė kūrė draugystės gėlę, kuria papuošė darželio salę. Su vaikais buvo kalbama apie tai, kaip atpažinti savo ir aplinkinių jausmus, gebėti su jais tvarkytis, ugdyti empatiją, gebėjimą ir norą padėti aplinkiniams, užkirsti kelią patyčioms. Mokėsi, kaip tinkamai išreikšti pyktį, išbandė įvairius nusiraminimo būdus. Vaikai žaidė žaidimus, kurie skatina bendradarbiavimą, žiūrėjo bei patys kūrė filmukus apie draugystę.
Informaciją pateikė  socialinė pedagogė Edita Žakienė , nuotraukas grupių mokytojos.

 

Artėjant šv. Velykoms 2-os mišraus amžiaus Valdorfo grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis Dainora, Stase ir mokytojos padėjėja ugdymui Aušra  savaitę laiko bandė keletą velykinių kiaušinių puošimo, dėliojimo technikų. Savaitės pradžioje vaikai iš popierinių servetėlių plėšė sau patinkančius paveikslėlius ir dekupažo būdu margino tuščiavidurius kiaušinius. Sekančią dieną priešmokyklinio amžiaus tyrinėtojai pasiūlė idėją ant mozaikų iš plastikinių karoliukų sudėlioti ne tik velykinius kiaušinius, bet ir velykinius kiškius. Ugdytiniai skaičiavo, kiek ir kokių spalvų karoliukų reikės dėliojimui. Darbeliams užbaigti mokytojos pademonstravo, kaip su  karštu lygintuvu plastikiniai karoliukai susijungė.Ugdėsi vaikų kūrybiškumas, smulkioji motorika. Padaryti darbeliai visiems suteikė džiugių emocijų. Iš jų padarėme Velykinę kompoziciją ir nusprendėme dalyvauti respublikinėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikų ir  mokytojų virtualioje fotografijų parodoje „Velykų kiškis“.

Informaciją ir nuotraukas pateikė mokytojos Dainora Šakinienė, Stasė Pučkorienė, mokytojo padėjėja Aušra Kontenienė